Mobili komanda

Esu Dovilė Girdzijauskaitė, Vilniaus universitete įgijau socialinio darbuotojo bakalauro laipsnį. Po studijų du metus dirbau socialinį darbą su sunkumus patiriančiomis šeimomis. Nuo 2019 m. praktiką ir patirtį ugdau „Šeimos slėnio“ mobilioje komandoje. Pagrindinis mano pagalbos objektas yra tėvai. Palaikydama kontaktą su šeima, atlieku vaiko ir šeimos socialinio tinklo bei socialinių įgūdžių įvertinimą. Braižydama tinklą analizuoju šeimos socialinius ryšius ir jų pokyčius; motyvuoju atkurti ar stiprinti susilpnėjusius santykius, nes tai gali daryti įtaką situacijos pokyčiui. Dalyvauju komandiniuose pasitarimuose su vaikų psichiatrėmis ir išsikeliu artimiausius darbo su tėvais žingsnius; siekiu mobilios komandos pagalbos plane ir atvejo vadybos posėdžiuose išsikeltų tikslų.

Esant poreikiui tarpininkauju sprendžiant su mokslais, neformaliu užimtumu ir kt. susijusius klausimus, informuoju apie papildomas pagalbos galimybes. Konsultuodama daugiausia dėmesio skiriu kasdienių buitinių situacijų aptarimui; tėvus skatinu suprasti vaikų elgesio motyvus; ugdyti savo kaip tėvų vaidmenį; gilintis ir atrasti, kaip tarpusavio santykiai ar gyvenimo būdo įpročiai daro įtaką vaiko ir šeimos gyvenimo kokybei.

Esu Agnė Kazevičiūtė, baigiau Sveikatos psichologijos magistro studijas Vilniaus universitete bei Įsisąmoninimu (Mindfulness) grįstos kognityvinės elgesio terapijos pagrindus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institute.

2019-2020 metais dalyvavau pasitikėjimu grįstų santykių intervencijos (TBRI – aut. Dr. K. Purvis ir Dr. D. Cross, USA) mokymuose, kuriuose įgytas žinias plačiai taikau dirbdama. Intervencija remiasi prieraišumo, traumų psichologijos teorijomis, o jos efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais. Tam, kad gebėčiau teikti kokybišką pagalbą, stengiuosi ir toliau tobulinti savo kompetencijas, gilinti bei plėsti žinias. Dalyvauju įvairiuose seminaruose, supervizijose bei domiuosi su profesine praktika susijusia literatūra.

Vos pradėjusi profesinį kelią susidūriau su vienu pažeidžiamiausių ir daugiausiai iššūkių keliančių raidos etapų – paauglyste. Kurį laiką dirbau su jaunuoliais priklausomybių, žalingo vartojimo srityje. „Šeimos slėnio“ mobilioje komandoje savo praktiką tęsiu nuo 2019 metų. Lankydamasi jaunuolių bei jų šeimų namuose stebiu įvairių problemų atsiradimo priežastis, siekiu padėti paaugliams bei jų tėvams surasti jiems tinkamiausius sprendimo būdus.

Dirbant su šia jautria amžiaus grupe, svarbiausia man pasitikėjimu grįsto santykio, saugaus ryšio kūrimas. Tvirtai tikiu, kad didžiausia pagalba sunkumus patiriantiems paaugliams – jų priėmimas, atjauta išgyvenamiems jausmams, problemoms. Pasijutę saugūs ir vertingi tokie, kokie yra, jaunuoliai daug lengviau įveikia baimes, atsisako įvairių savęs žalojimo formų. Nė vienas vaikas ar paauglys nesielgia netinkamai be jokios priežasties. Po kiekvienu „nusižengimu“ slypi neatliepto poreikio žinutė aplinkai. Nevaldomas pyktis dažnai yra vienintelis jiems žinomas būdas apsiginti nuo pavojingo pasaulio, nesvarbu ar tas pyktis būtų nukreiptas į išorę, ar į vidų – save pačius. Dėl šios priežasties neatsiejama mano darbo dalis yra bendravimas su paauglius auginančiais tėvais, kuriems siekiu parodyti, kad jų vaikai nėra tiesiog nesutramdomi taisyklių laužytojai. Suprantama, tėvai taip pat patiria nerimą, todėl labai svarbu juos stiprinti ir palaikyti emociškai, padėti atrasti savo vaikų ir šeimos, kaip visumos, stipriąsias puses bei gerąsias savybes. Kiekvieno paauglio pasaulis kupinas chaoso ir sumišusių jausmų, kurie paskatina netinkamą elgesį, tačiau sukūrus visapusiškai palaikančią aplinką, atliepiančią jaunuolio poreikius, galime sulaukti daugybės teigiamų pokyčių.